Juodųjų gandrų globėjas skaičiuoja jauniklius

Lietuvoje iškelti 152 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams. Pernai juose, kaip patikrino prie jų prisiartinęs ornitologas Darius Musteikis, išperėta 15 gandriukų. Šiai visuotinai nykstančiai rūšiai tai jau nemažai. Pasaulyje juodųjų gandrų priskaičiuojama tik 10-15 tūkst. porų. Juodieji gandrai gali nekvaršinti sau galvos – Lietuvos ornitologai pluša už juos. Keli jų yra įvaldę aukštalipių techniką, tad kyla į 14 ir daugiau metrų aukštį, tvirtina metalines platformas ir prikrauna ten šakų. Juodiesiems gandrams telieka žagarais pakamšyti ir žaliomis samanomis išsikloti. Tokio dėmesio šie plunksnuočiai sulaukė dėl to, kad jie ne tik įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir priskiriami pažeidžiamai rūšiai. Lietuvoje jų priskaičiuojama tik 600-900 porų. Trūksta senų medžių Ornitologai padeda šiems paukščiams išgyventi, nes dėl žmogaus veiklos, kertamų miškų iškilo pavojus – sparčiai sumažėjo senų medžių, kuriuose gandrai, kaip jau įprasta, suka lizdus. Stulpai ar kaminai, stogai – kaip mėgsta baltieji gandrai – šiems netinka. „Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji, peri atokiau nuo žmonių, miškuose, lizdui sukti ieško seno medžio. O tokių, kurie galėtų išlaikyti iki tonos ar daugiau sveriantį lizdą, vis mažiau. Šakos neatlaiko“, – aiškino D. Musteikis. Juodųjų sumažėjo ir dėl to, kad kadaise, kaip rašė profesorius Tadas Ivanauskas 1949 metais išleistoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ apie juodąjį gandrą, „savo nejaukiu būdu ir nepaprasta išvaizda jis dažnai sukelia medžiotojų aistras ir todėl, užuot buvęs saugomas kaip gamtos puošmena, be gailesčio nušaunamas vien norint pavartyti rankose ir išmesti į sąšlavų duobę“. Turi atsarginių lizdų Ornitologai, apžiūrėję, kur yra avarinės būklės lizdų, arba parinkę šiaip tinkamas gamtos vietas, pernai iškėlė 168 lizdus (8 – ereliams žuvininkams, 8 – jūriniams ereliams, 152 – juodiesiems gandrams). Pastarieji savo teritorijoje kelių šimtų metrų atstumu mėgsta turėti kelis atsarginius lizdus, vienais metais peri viename, kitais – kitame. Po kelis kiekvienoje vietoje kėlė ir ornitologai. Visi minėti lizdai yra sutelkti 51 vietoje. Tokiam kilniam tikslui Lietuva lėšų yra gavusi iš Europos Sąjungos (ES) fondų, kitą dalį skiria iš savo biudžeto. Visuotinai nykstančias rūšis Lietuva yra įsipareigojusi saugoti pagal ES paukščių ir jų buveinių apsaugos direktyvas, nuo 2012 metų įgyvendina iki šiol didžiausią projektą, skirtą saugomų rūšių būklei gerinti. „Pernai patikrinau visus dirbtinius lizdus, juodųjų gandrų užimti buvo 6. Juose užaugo 15 gandriukų. Specialistai yra pastebėję, kad gandrai iškart naujame lizde neperi, reikia bene 5 metų, kol jie apsipranta, apžiūri jį. Tad tik vėliau paaiškės, kiek mūsų darbas buvo prasmingas“, – teigė D. Musteikis. Vienas pernai Kretingos rajone jo sužieduotų jauniklių rugsėjo 17 dieną Vokietijoje, prie Dortmundo žuvininkystės tvenkinių, rastas negyvas. Žūties priežastis neaiški. Šiemet D. Musteikis jau spėjo patikrinti 30 lizdų. „Prie Kauno vieną radau užimtą su trimis jaunikliais, – pasakojo jis. – Šiuo metu mes tik iš tolo per žiūronus apžiūrime lizdus, į juos dar nelipame, nes jaunikliai per maži žieduoti. Kai gerokai paauga, jau pastovi ant kojų, irgi pavojinga juos žieduoti, kad išsigandę neiškristų iš lizdo, nesusižeistų, neužsimuštų. Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji, labai bijo bet kokių trikdymų, ypač žmogaus. Dėl to gali palikti lizdą ir neperėti.“

Daugiau nuotraukų>>>>

Daugiau skaitykite>>>>>
© Lietuvos žinios