Kodėl paukščiai žieduojami?
Paukščių žiedavimas buvo pradėtas naudoti kaip jų migracijų tyrimo metodas. Tačiau gana greitai paaiškėjo, kad šiuo metodu galima ne tik sužinoti jų žiemojimo vietas, migracijų maršrutus, migracijų terminus, migracijų trukmę, žiemojimo ir perėjimo vietų bei migracijų maršrutų pastovumą/nepastovumą, jauniklių grįžimą/negrįžimą į gimtinę ir kt.), bet jis yra nepakeičiamas ir tiriant daugybę kitų paukščių biologijos bei ekologijos klausimų. Tai paukščių amžiaus trukmė, jų žuvimo priežastys, priešmigracinės klajonės, jauniklių dispersija ir kt.
Visi šie duomenys vertingi tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu bei, be kita ko, tarnauja ir pačių paukščių labui. Juk visa tai būtina žinoti paukščių ir jų buveinių realių ir efektyvių išsaugojimo priemonių organizavimui bei įgyvendinimui. Kitaip sakant, paukščių žiedavimas nėra tikslas, o tik priemonė (labai efektyvi priemonė!) gauti atitinkamus rezultatus. Tie rezultatai – tai išvados gaunamos analizuojant bei apibendrinant tiek paukščių žiedavimo (jų sugavimo), tiek jų žiedavimo/aptikimo duomenis. Paukščių žiedavimo duomenys dažnai yra nepakeičiami jokiais kitais paukščių tyrimo metodais surinktais duomenimis.
Didelis paukščių žiedavimo duomenų privalumas yra tai, kad galima palyginti naujai sukauptus duomenis su prieš dešimtmečius sukauptais analogiškais duomenimis. Toks palyginimas leidžia daryti išvadas apie pokyčius (arba jų nebuvimą) per gana ilgą metų tarpsnį. Be to „senuoju“ paukščių žiedavimo metodu ir naujais metodais sukaupti duomenys ne tik neprieštarauja vieni kitiems, bet papildo vieni kitus ir įgalina tyrėjus pateikti tikslesnes duomenų apibendrinimo ir analizės išvadas.
Šiais laikais, analizuojant ir apibendrinant paukščių žiedavimo/aptikimo duomenis, gaunama vertinga informacija apie skirtingų populiacijų paukščių žiemojimo vietas, migracijos maršrutus, migracijos terminus ir greitį, žiemojimo ir/ar perėjimo vietų bei porų pastovumą (ar kitimą), jauniklių dispersiją, žuvimo priežastis, amžiaus trukmę ir viso to kaitą (ar pastovumą) laike, populiacijų struktūrą bei skaitlingumo dinamiką, elgesį ir kt. Standartizuotas paukščių gaudymas yra jų monitoringo (stebėsenos) dalis.
Lietuvos paukščių žiedavimo centro informacija