Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) su Japonijos paukščių apsaugos draugija (JSPB) pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį. Sutarta 2014-2016 m. bendrai vykdyti mokslinių tyrimų projektą „Šiaurės Rytų Europos mažosios žuvėdros Sterna/Sternula albifrons populiacijos produktyvumas, svarbiausios grėsmės ir sezoninių migracijų keliai“. Tyrimo tikslas – Lietuvos pavyzdžiu išaiškinti pasaulyje nykstančios paukščių rūšies mažosios žuvėdros Europos populiacijos veisimosi produktyvumą, svarbiausias grėsmes, žiemaviečių regionus bei sezoninių migracijų į juos ir iš jų kelius. Kartu numatyta tirti ir kitas ekologiškai su mažąja žuvėdra susijusias paukščių rūšis.
LEU profesorius Petras Kurlavičius sako, kad darbas originalus, nes panašaus tyrimo Europoje niekas nėra iki šiol atlikęs. „Mažoji žuvėdra peri taip pat ir Azijoje, todėl LEU mokslininkų bendri su partneriais šiais metais pradėti tyrimai Europoje ir taip pat partnerių bei Australijos mokslininkų anksčiau vykdyti ir šiuo metu vykdomi tyrimai leis geriau suprasti Eurazijos ir Australijos regioninių populiacijų paukščių maišymosi bei susidūrimo vietas“, – sako prof. P. Kurlavičius. Tai svarbu žinoti siekiant geriau saugoti šią nykstančią rūšį. Taip pat labai svarbu geriau suprasti kaip skirtingos tos pačios rūšies paukščių populiacijos dideliuose regionuose sąveikauja migraciniuose keliuose ir žiemavietėse. Šio projekto rėmuose Lietuvos ir Japonijos ekspertai šiemet Tokijuje vyksiančio 26-ojo pasaulinio ornitologinio kongreso dalyviams organizuoja specialų pranešimą mažųjų žuvėdrų tyrimų ir apsaugos klausimais.
„Dideliais atstumais migruojančių paukščių ekologijos tyrimuose vis labiau taikomi distanciniai tyrimo metodai. Todėl, turėdami bendrų su Japonijos specialistais interesų, žuvėdrų migravimo kelių tyrimui pradėjome taikyti ultra lengvus mikrokompiuterius (geolokatorius; angl. – geolocator). Geolokatorių naudojimas, lyginant su plačiai pasaulyje taikomu paukščių žiedavimo metodu, yra žymiai efektyvesnis, pažangesnis. Mikrokompiuterių naudojimas sudaro galimybę žymiai greičiau ir pilniau išaiškinti paukščių migravimo kelius; migravimo fenologiją; jų buvimo vietas, jas siejant su kalendorinėmis datomis bei kartografuoti žiemojimo regionus“, – sako prof. P. Kurlavičius..
2013 m. Lietuvos aplinkos ministrui lankantis Japonijoje jis buvo supažindintas su projekto veiklomis. 2013 m. spalio 24 d. šio tarptautinio projekto koncepcija ir svarbiausi metodiniai sprendimai buvo pristatyti Aplinkos ministerijoje bei Japonijos ambasadoje Vilniuje.
„Mūsų naudojami mikrokompiuteriai veikia tokiu principu, kad, keliolika mėnesių nešiojami paukščio, jie kaupia informaciją. Jei pažymėti paukščiai vėl grįžta į tą pačią veisimosi vietą (koloniją), tai, juos pakartotinai sugavus, atsiranda galimybė nuskaityti sukauptą informaciją, kurią iššifravus tampa įmanoma atkurti individo migracinį kelią – buvimo vietų koordinates, sąsajoje su realiu laiku, t.y. konkrečiomis datomis“, – aiškina profesorius P. Kurlavičius.
Mažosios žuvėdros Lietuvoje veisiasi daugiausiai smėlėtose ir akmenuotose didžiųjų upių salose (centre paukštis tupi lizde; T. Fujii nuotr.).
Svarbiausios grėsmės šiems paukščiams yra su klimato kaita susiję upių potvynių režimo sutrikimai (ypač kai pavasariniai potvyniai būna menki, o upėse vanduo pakyla vasarą); nekontroliuojamas, nereguliuojamas žmonių lankymasis žuvėdrų veisimosi vietose, nepakankamai ekologiška laivyba ir kt. Mažosios žuvėdros Lietuvoje dažnai lizdus suka bendrose su upinėmis žuvėdromis (kairėje ir dešinėje ant lizdų tupintys paukščiai) kolonijose.
„Paukščių migravimo kelių tyrimas mikrokompiuterių pagalba yra santykinai nauja ir sparčiai tobulėjanti šiuolaikinė pasaulyje pripažinta technologija/metodika (LEU specialistai ją Lietuvoje taiko nuo 2012 m. dažnų paukščių migracijų tyrime). Šiame projekte naudojame mikrokompiuterius, kurie sveria apie 0,6 g. Ši įranga mažosioms žuvėdroms tvirtinama ant kojos, panašiai kaip įprastas žiedas. Bendras papildomas paukščio „krovinys“ sveria mažiau nei 1 g. Pasaulinė patirtis, sukaupta taikant šį metodą praktikoje, rodo, kad ši santykinai brangi įranga yra labiausiai perspektyvi tiriant smulkių (mažų) paukščių ir retų (saugomų) rūšių ekologiją“ – sako projekto Japonijoje vadovas dr. Y. Murofushi.
„Mažųjų žuvėdrų gaudymui mes naudojame mūsų partnerių japonų sukauptą patirtį. Šiuos paukščius gaudome daugiausiai tuo metu kai jaunikliai jau yra palikę lizdus, tačiau dar negali skraidyti“, – pasakoja prof. P. Kurlavičius. Dr. Y. Murofushi sako, kad, remiantis Japonijos ir Australijos ekologų patirtimi, paukščių gaudymo ir jų apsaugos požiūriais mažoji žuvėdra yra palanki modelinė rūšis. Jie nustatė, kad su tam tikromis išlygomis mažosios žuvėdros gali būti saugiai gaudomos net individualiomis gaudyklėmis, kuomet paukščiai tupi ant kiaušinių (inkubuoja dėtis). Mat sugautas inkubuojantis ir pažymėtas paukštis jau daugiausiai po kelių valandų grįžta tęsti inkubacijos.
Apskritai mikrokompiuterių taikymas gyvūnų ekologijos tyrimuose jų apsaugos požiūriu (ypač kuomet tiriamos retos saugomos rūšys) yra vertinamas žymiai palankiau, nei taikant kitokias metodikas ar kitokią įrangą. Mat tyrėjai yra tiesiog priversti tyrimų metu elgtis taip, kad tiriami paukščiai nenukentėtų, nes tyrėjams reikalinga, kad eksperimentiniai individai sėkmingai išgyventų ir kitais metais vėl grįžtų į veisimosi vietą. Tik tokiu atveju tyrėjai gali tikėtis surinkti trokštamų tyrimo duomenų. Jei taip nebus, visas tyrėjo darbas bus veltui, o santykinai didelės lėšos bus paleistos vėjais.
Prof. P. Kurlavičius džiaugiasi, kad Lietuvos edukologijos universitetui teikiama JSPB parama ir perduodama Japonijoje bei Australijoje ekologų sukaupta patirtis yra labai vertinga. Jis ir dr. Y. Murofushi yra labai patenkinti bendradarbiavimu su Lietuvos ambasada Japonijoje ir sako jaučiantys jos nuolatinį dėmesį ir rūpinimąsi projektu.
