Šelmeninės kregždės (Hirundo rustica) yra iš tų paukščių, kurie ypatingai “prisirišę” prie ankesnės perėjimo vietos. Tai reiškia, kad šie paukščiai, jei tik nežūsta migracijos ar žiemojimo laikotarpiu, perėti sugrįžta tiksliai į tą pačia vietą – į tą pačią sodybą, į tą pačia patalpą ir net neretai į tą patį lizdą. Jaunikliai, jei tik išgyvena iki kito pavasario (visų šio amžiaus grupės paukščių žuvimas pirmaisiais gyvenimo metais būna  didelis) taip pat dažniausiai sugrižta perėti į tą pačią vietą, kur patys buvo išperėti ir užaugo. Tai buvo atskleista jau ne vieną kartą, o naujausi duomenys tai dar kartą patvirtina.

2019-06-20_Hir_rus_Nuotrauka

Šelmeninė kregždė (kartais dar blezdinga vadinama). Zitos Gasiūnaitės nuotr.

2019 m. birželio 15 d. tarp vienoje sodyboje Prienų r. ornitologės Kristinos Valinčienės sugautų (ir, suprantama, ten pat nedelsiant paleistų) 14 šelmeninių kregždžių, net 5 buvo ten pat žieduotos ankščiau. Vienas iš tų paukščių žieduotas kai buvo dar neskraidantis jauniklis 2018 m. o keturi – jau vyresni nei pirmų kalendorinių metų paukščiai (iš jų vienas žieduotas 2017 m., trys – 2018 m.). Iš viso toje sodyboje 2017 ir 2018 m. buvos sužieduoti tik 24 dar neskraidantys jaunikliai ir 26 vyresni nei pirmų kalendorinių metų paukščiai. Taigi, pakartotinai sugauta net 10 proc. ankstesniais metais žieduotų. Beveik neabejojant, kad toje sodyboje gyvena ir daugiau ten sugrįžusių ankščiau žieduotų šelmeninių kregždžių, tikrai galima teigti, kad šie paukščiai labai “prisirišę” prie ankesnės perėjimo, o jaunikliai – prie jų išperėjimo vietos.

Tas faktas yra labai svarbus praktinėje šių paukščių apsaugoje – jei jiems bus tinkamos gyvenimo, mitybos ir veisimosi sąlygos, jie kiekvienais metais, jei tik išgyvens, vėl parskris ir apsigyvens toje pačioje vietoje. Kartais tereikia labai nedaug pastangų, kad jie apsigyventų. Su labai retomis išimtimis šelmeninės kregždės peri savo lizdus sulipdydamos patalpų viduje, ypač patalpų, kuriose laikomi naminiai gyvuliai ir/ar paukščiai. Net šio paukščio pavadinimas angliškai (Barn Swallow) reiškia, kad tai “tvartų kregždė”. Tereikia palikti tik net nedidelį atvirą langelį sienoje ar duryse, kad kregždės galėtų įskristi į patalpą, ir jos ten apsigyvena. Kartais tam užtenka net gana siauro plyšio virš durų. Tai labai svarbu, nes, nykstant Lietuvos kaimams, vis mažiau ir mažiau juose laikant naminių gyvulių ir paukščių, šelmeninių kregždžių gyvenimo sąlygos vis prastėja, jų skaitlingumas mažėja. Kaip ir didžiojoje Europos dalyje taip ir mūsuose šių mielų paukštelių, deja, laukia  nekokia ateitis…

Šelmeninės kregždės yra tolimieji migrantai. Žiemoti jos skrendą į Afriką piečiau Sacharos dykumos iki pat Pietų Afrikos. Lietuvoje žieduoti šie paukščiai migracijos ir žiemojimo laikotarpiais Afrikoje aptikti Botsvanoje (1 paukštis), Centrinės Afrikos Respublikoje (3), Kenijoje (2), Kongo Demokratinėje Respublikoje (3), Pietų Afrikos Respublikoje (2), Zambijoje (2), Zimbabvėje (1). Lietuvoje aptiktos Pietų Afrikos Respublikoje (3 paukščiai) ir Zambijoje (1) žieduotos šelmeninės kregždės.

2019-06-20_Hir_rus_Zemelapis

Lietuvoje žieduotų šelmeninių kregždžių aptikimo vietos Afrikoje piečiau Sacharos dykumos (žalios žymės) ir ten žieduotų paukščių, kurie vėliau buvo aptikti Lietuvoje, žiedavimo vietos (raudonos žymės).

Lietuvos PŽC informacija

Komentarai
Google GmailEmail