Pernai metais Senajame kontinente po daugiau nei 30 metų pradėti naujo Europos perinčių paukščių atlaso lauko stebėjimai. Tai labai ambicingas ir didelės apimties gamtinis projektas, kuris bus vykdomas 2013-2017 metais. Tai parodo jo pagrindinė statistinė informacija:
- jis apims daugiau nei 50 šalių;
- bus renkama informacija apie daugiau 500 perinčių paukščių rūšių;
- tyrimų teritorija apims daugiau nei 5.000-čius 50×50 km dydžio kvadratų, taip vadinamoje standartinėje tarptautinėje UTM gardelėje.
Daugiau apie šį projektą besidomintys suras Europos paukščių apskaitų tarybos (EBCC) svetainėje, specialiai „europiniam atlasui“ skirtoje rubrikoje: http://www.ebcc.info/new-atlas.html .
Lietuva taip pat pasižadėjo įsijungti į šiuos darbus, kadangi šiuo metu turimi ankstesnio nacionalinio perinčių paukščių atlaso (toliau – LPPA) duomenys yra per seni, kad juos nors dalinai panaudoti naujame europiniame projekte. Tuo tarpu likti „balta dėme“ būtų didelė nepagarba Lietuvos ornitologijos tradicijoms. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ėmėsi iniciatyvos, o kartu ir atsakomybės, organizuoti duomenų apie perinčių paukščių paplitimą, jų statusą bei santykinę gausą bent 50×50 km dydžio kvadratuose. Tačiau, tai kartu ir galimybė atnaujinti LPPA informaciją, juolab, baigus lauko darbus, bus praėję bemaž dvidešimt metų po praeito nacionalinio atlaso lauko darbų (jie užbaigti 2000 m.). Taigi, turėtumėm puikią progą pasižiūrėti kokie gi pokyčiai vyksta mūsų šalies ornitofaunoje, kaip keičiasi atskirų rūšių paplitimas, statusas, galiausiai, patikrinti Lietuvos ornitologų entuziazmo bei savotiško užsispyrimo lygį. Mat tiek LPPA, tiek europinis projektas vykdomi savanoriškais pagrindais, pradedant jo organizavimu, lauko darbų koordinavimu, ir baigiant paukščių tyrimais. Tiesa, ateinančiais metais bent dalinės paramos tikimasi iš Aplinkos ministerijos Aplinkos rėmimo programos, nes nacionalinių atlasų duomenys gali būti naudojami rengiant šalies ataskaitą apie ES Paukščių direktyvos įgyvendinimą, kurią Lietuva rengs 2019 metais.
Tačiau savanoriams-stebėtojams, savaime suprantama, rūpi klausimas kuo gi skiriasi nacionalinio ir europinio atlasų darbai?
Kaip minėjome, pirmiausia skiriasi europinio ir nacionalinio atlaso mastelis. Tai pirmiausia susiję su lauko tyrimų mastais, mat europiniam atlasui pakaktų tik dalinio 50×50 km kvadratų padengimo. Tuo tarpu šalies atlaso atveju tyrimai vykdomi 10×10 km dydžio kvadratuose, kurių yra net 25 didesniame – „europiniame“. Tačiau vykdant LPPA darbus, jų rezultatus bus galima panaudoti pateikiant duomenis Europos perinčių paukščių atlasui. Todėl LOD nusprendė perinčių paukščių tyrimus šalyje organizuoti 10×10 km gardelėje.
Lietuvos perinčių paukščių atlaso planuojami darbai ir tyrimų metodika
Lietuvos perinčių paukščių atlasui sudaryti būtini tyrimai bus atliekami pagal tarptautinę standartinę ornitologinių atlasų sudarymo metodiką, kuri naudojama naujam, šiuo metu rengiamam Europiniam perinčių paukščių atlasui. Ją aprobavo tarptautinis Europos Paukščių Apskaitų Taryba. Laikanti šios metodikos, tiriama teritorija suskirstoma į 50X50 km dydžio kvadratus, taip vadinamoje standartinėje tarptautinėje UTM gardelėje. Kiekvienas toks (vadinamas „didžiuoju“) kvadratas dar suskirstytas į 25 10X10 km dydžio (vadinamuosius mažuosius) kvadratus. Dėl žemės paviršiaus išgaubtumo, kartografinio tinkle linijos nėra pilnai lygiagrečios. Šio tinkle ašis praversta 24 laipsnio dienovidiniu, nuo kurio šiaurės link eina siaurėjantys UTM tinklo kvadratai. Šalies pasienio ruože kvadratai yra nepilni, t.y. jų plotas didesne dalimi patenka į kaimynines Lietuvai šalis, todėl jie turi dalį netaisyklingų ribų. Tai akivaizdžiai matosi pateikiamoje LPPA duomenų rinkimo aplikacijoje. Tačiau, renkant duomenis nacionaliniam atlasui, stebėjimai turi apimti ir nepilnus UTM kvadratus, kuriems duomenys pateikiami atskirai.
Kiekviename iš 10×10 km dydžio UTM kvadratų nustatoma paukščių bendrijos rūšinė sudėtis. Tuo pačiu išaiškinamas kiekvienos rūšies vietinis statusas ir vietinės populiacijos apytikrė gausa. Paukščių tyrimo, t.y LPPA duomenų rinkimo laikas turi būti neilgas, kad būtų išvengta didesnių paukščių rūšinės sudėties, paplitimo ir vietinių populiacijų gausos pokyčių. Tuo pačiu šis laikas negali būti ir labai trumpas, pvz., vieneri metai, nes nebūtų įmanoma pakankamai kruopščiai ištirti dideles teritorijas. Be to, būtų reikšminga atskirų metų klimatinių ypatumų ar atskirų rūšių perinčios populiacijos natūralių svyravimų įtaka realiai kelių metų perspektyvai. Optimaliu ornitologinių atlasų sudarymo (duomenų rinkimo) laikotarpiu laikomi 4-6 metai. Todėl LPPA lauko stebėjimai yra pradedami šiemet, t.y. 2014 metais, ir bus vykdomi ne trumpiau nei 2017 metai imtinai. Jei matysim, jog tinkamam stebėjimų padengimui šalyje dar trūksta duomenų, bus numatyti papildomi vieneri ar dveji tyrimų metai.
Reikalingų lauko tyrimų organizavimas.
Taigi, lauko tyrimų metu kiekviename mažajame kvadrate nustatoma paukščių bendrijos sudėtis. Tiriant kvadratą stebėjimo maršrutai planuojami taip, kad jie apimtų visų tipų esamas buveines – skirtingos rūšinės sudėties, amžiaus (skirtingų tipų) miškus; pievas, pelkes, laukus, krūmynus, tvenkinius, ežerus ir jų salas; žmonių apgyvendintas vietas (miestus, gyvenvietes ir kaimus). Lauko išvykų metu taip pat patikrinamos visos prieš tai žinomos retų paukščių rūšių radvietės.
Pagrindiniai stebėjimai, priklausomai nuo pavasario eigos, atliekami nuo balandžio – liepos mėnesiais, o didžiausias dėmesys buvo skiriamas gegužę – birželį atliekamiems darbams. Dalį rūšių būtina stebėti anksti pavasarį – geriausia kovo pabaigoje. Tada lengviausiai galima surinkti duomenis apie daugelio geninių paukščių, kryžiasnapių, riešutinių, kranklių, pelėdų perėjimą.
Siekiant kvadratą ištirti pilnai, reikia jame apsilankyti skirtingais mėnesiais bent 4 kartus. Tačiau svarbiausia, kad pakankamai išsamūs tyrimai būtų gegužės-birželio mėn. Idealiu atveju atlaso kvadratus reikėtų patyrinėti po kartą kovo pabaigoje, gegužės pradžioje, gegužės antroje pusėje, 2 kartus birželį ir kartą liepos pirmoje pusėje.
Dažniausiai perėjimą pavyksta įrodyti pastebėjus suaugusius paukščius nešant maistą lizde esantiems jaunikliams arba sutinkant neseniai išvestus jauniklius. Šiais atvejais palankiausias yra birželio mėnuo ir liepos pirma pusė.
Stebėjimų maršrutai kvadrate kaskart gali būti skirtingi, tačiau kiekvienu atveju reikia stengtis apimti kiek įmanoma didesnę buveinių įvairovę. Dėl dalies ankstesnių apsilankymų metu pastebėtų paukščių būtina tas pačias vietas aplankyti po 1-2 savaičių, kad būtų galima konstatuoti ar pastebėtas paukštis ir toliau lankosi toje pačioje teritorijoje, arba, kad būtų galima rasti naujus požymius, patikimiau įrodančius paukščių perėjimą.
Stebėjimų kortelėje pažymimos tik tiksliai apibūdintos rūšys. Stebėjimus daugumoje atveju patartina vykdyti anksti ryte ir pirmoje dienos pusėje. Kai kurių rūšių stebėjimus būtinavykdyti naktį ar vakare (pvz., pelėdų, griežlių, lėlių, baublių, vandens vištelių ir kt.). Plėšriuosius paukščius geriausia stebėti iš geresnių apžvalgos vietų. Pirmų apsilankymų metu reikėtų išsiaiškinti svarbiausias stebimiems paukščiams vietas ir vėliau jas pakartotinai tikrinti. Kiekvienam 10×10 km dydžio kvadratui turi būti užpildoma stebėtų rūšių kortelė (žiūrėti žemiau). Joje pažymimos stebėtos rūšys, nurodant jų nustatytą statusą.
Kiekvienos paukščių rūšies stebėjimo vietinį statusą kvadrate nusako 17 balų sistema, kuri detaliau aprašoma žemiau esančioje lentelėje. Joje išskiriamos 4 pagrindinės rūšies statuso kategorijos. Vienai ar kitai statuso kategorijai rūšis priskiriama priklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis tos rūšies paukščiai buvo stebėti, suteikiant didžiausią tinkamą konkrečiam stebėjimui balų skaičių, konkretaus stebėjimo metu. Rūšis laikoma perinčia, jei jos perėjimo faktas įrodytas bent vienais tyrimo metais.
Lietuvos ornitologų draugijos informacija
Visą straipsnį skaitykite: www.birdlife.lt
