IvanauskasTadas.jpgSistemingas paukščių žiedavimas Lietuvoje pradėtas prof. Tado Ivanausko (1882-1970) iniciatyva 1929 m. Iš Rasytės ornitologinės stoties gautais tos stoties žiedais kažkiek paukščių Lietuvoje jis pats apžiedavo dar iki 1929 m. [Rasytės ornitologinė stotis – Vogelwarte Rossitten – 1901 m. sausio 1 d. daktaro J.Tynemano (Johannes Thienemann, 1863-1938) nuošaliame Prūsijos žvejų kaimelyje Rasytėje Kuršių nerijoje (tas kraštas tuomet priklausė Vokietijos Rytų Prūsijos provincijai) įkurta pirmoji pasaulyje ornitologinė stotis].

Buvęs profesoriaus bendradarbis Jonas Šeštokas 1939 m. žurnale „Gamta“ rašė, kad 1929 m., t.y. jau pirmaisiais sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje metais, „prof . T.Ivanausko pastangomis [...] buvo suorganizuotas žieduotojų ratelis ir Lietuvoje. Žiedavimo darban buvo įtraukti visi tie, kurie turėjo palinkimo ir sugebėjimo būti šiame darbe produktingi, pradedant profesoriais ir baigiant ūkininkais, bei mokyklinio amžiaus vaikais“. Pagal 1929 m. apžieduotų paukščių registracijos knygą, kuri yra išlikusi iki šiol, tais metais paukščius žiedavo jau 31 asmuo gyvenantis įvairiose Lietuvos vietose.

Pirmaisiais sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje metais buvo apžieduota 380 paukščių priklausančių 26 rūšims. Dauguma jų – dar neskraidantys jaunikliai ir tik 19 paukščių priklausančių 7 rūšims buvo jau užaugę. Pradžioje dažniausiai buvo žieduojami žmogaus kaimynystėje gyvenantys paukščiai – varnėnai, šelmeninės kregždės, baltieji gandrai.

Kiek paukščių Lietuvoje buvo apžieduota iki 1929 m., deja, nėra žinoma, nes tie duomenys neišliko. Bet tai, kad jie tikrai buvo žieduojami dar iki sistemingo paukščių žiedavimo pradžios, patvirtina du pranešimai apie aptiktus paukščius, kurie žieduoti Lietuvoje 1925 ir 1928 m.

Lietuvoje iki 1931 m., kol nebuvo pagaminti lietuviški žiedai, paukščiai buvo žieduojami tik vokiškais „Vogelwarte Rossitten“ žiedais, kuriuos prof. T. Ivanauskui atsiųsdavo iš Rasytės ornitologinės stoties. Nuo 1931 m., kai jau buvo pagaminti ir pradėti naudoti savi, lietuviški žiedai, kurį laiką buvo žieduojama tiek jais, tiek vokiškais žiedais – norėta panaudoti ankščiau gautus vokiškus žiedus, be to lietuviškų žiedų stigo.

Pirmuosiuose lietuviškuose žiedai buvo įrašas UNIVERSITE LITHUANIE (smulkiuosiuose) arba UNIVERSITE KAUNAS LITHUANIE (stambesniuosiuose). Vėliau šis įrašas buvo pakeistas įrašais, atitinkamai, MUS ZOOL LITHUANIE ir MUS ZOOL KAUNAS LITHUANIE.

Nuo 1952 m., primygtinai reikalaujant tuometinės Tarybų Sąjungos paukščių žiedavimo centrui Maskvoje, Lietuvoje paukščių žiedavimui pradėti naudoti ir žiedai su įrašu „MOSKWA“. Nuo 1968 m. vėl naudojami savi, lietuviški paukščių žiedai.

<<<Grįžti atgal

 

 

 

Google GmailEmail