2016 m. lapkričio 21 d. į žiedavimo centrą paskambino ponas Rimantas Bangardavičius ir pranešė, kad į balandinę „įsisuko“ kažkoks plėšrus paukštis, gal sakalas. Jis turi net kelis žiedus ant kojų, vienas iš jų yra baltos spalvos. Paprašius nuskaityti užrašą ant žiedo jie sakė, kad nelabai nori imti paukštį  ir jį gąsdinti. Pamanėme, kad tai galėtų būti  iš kaimyninės Lenkijos atskridęs sakalas keleivis (Falco peregrinus), nes jie ten yra veisiami ir paleidžiami į laisvę, bet buvo abejonių dėl jo apsilankymo balandinėje (sakalams tai nebūdinga, jie grobį medžioja skrydyje). Ar tai nebus vištvanagis arba paukštvanagis įkliuvęs?

Mums nuvykus į minėtą vietą, esančią netoli Romainių, Kaune, šeimininkai pasitiko su džiugesiu ir parodė narve uždaryta „įsibrovėlį“. Paaiškėjo, kad ten – karvelienos prisilesęs pirmametis vištvanagis (Accipiter gentilis), patinėlis. Ant jo kairės kojos pastaibio buvo metalinis Suomijos žiedas D-294886, o ant dešinės – baltas plastikinis C8N. Maloniai pabendravus ir atsakius į visus Rimantą ir Danutę Bangardavičius dominusius klausimus,  pasiėmę vištvanagį  ir vykome jo paleisti toliau už miesto. Vištvanagis buvo paleistas netoli Šilelio kaimo, Kauno rajone.2

Gavus duomenis iš Suomijos žiedavimo centro, sužinojome vietovę iš kur jis pas mus atkeliavo.

Vištvanagis buvo žieduotas kaip dar neskraidantis jauniklis lizde esančiame Porvoo vietoveje, Uusimaa regione Suomijoje, 2016.06.21. Žieduotojas Tapio Solonen.  Nuo žiedavimo iki aptikimo buvo praėję lygiai 5 mėnesiai , atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų – 603 kilometrai.

Labai nudžiugino tai, kad ponai Bangardavičiai nors ir patyrė nuostolių, nes neteko kelių savo puošnių karvelių (be to bandė pulti vištas ir net kiemo puošmeną povą), jie atlaidžiai žiūrėjo į „svečio įsibrovėlio darbelius“ ir dovanojo jam gyvybę, kas balandininkų ar kitų paukščius laikančių ūkininkų tarpe tai gana retas atvejis, nors vištvanagis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Kristina Valinčienė

Komentarai
Google GmailEmail