Ventės ragas. Galima pamanyti, kad Kūrėjo planuose šis unikalus Lietuvos kampelis jau iš anksto buvo skirtas ne žmonėms, bet paukščiams – visais metų laikais jų čia daugiau negu žmonių. Net iš padangių darytose nuotraukose šio nedidelio pusiasalio smaigalys primena neregėto paukščio galvą su ilgu smailiu snapu.

Tiesa, pavasarį ir rudenį žmonių Ventės rage pastebimai pagausėja. Kaip į didžiuosius atlaidus į Ventę keliaujama palydėti išskrendančių paukščių arba pasitikti sugrįžtančių, pasidžiaugti marių platybėmis, paganyti vėjo stumdomų debesų ar įkopti į senojo švyturio bokštą. Bet labiausiai, žinoma, traukia paukščiai.

Via Baltica

Ventės ragas – viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Baltijos jūros rytine pakrante eina vienas didžiausių paukščių migravimo kelių – Via Baltica, dar vadinamas Baltosios arba Baltijos jūrų keliu. Rugsėjį ir spalį būna dienų, kai Lietuvos pajūriu praskrenda 2–3 mln. paukščių. 70–80 proc. jų patraukia per Kuršių neriją, o kiti 20–30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, daug smulkesnių paukščių grįžta, tupia į medžius, krūmus ir vėl bando skristi per marias. Taip pasakoja Vytautas Jusys, Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas. Ir priduria, kad nemažai sparnuočių pakliūva į iškeltus tinklus, iš kurių nedelsiant išvaduojami ir „papuošiami“ žiedais. Taip jie ne savo noru užverbuojami ir tampa mokslinių tyrinėjimų dalyviais. Ventės rage paukščiai stebimi ir žieduojami nuo 1929 metų.

Žmonių ir paukščių kalbose Via Baltica reiškia skirtingus dalykus. Pro Ventės ragą einantis paukščių migracijos kelias veda į Europos pietus, atogrąžų kraštus, net į Pietų Afriką, o į mūsiškę panašias paukščių žiedavimo ir ornitologijos stotis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje turi Šiaurės Rusija, Suomija, Estija, Latvija, Kaliningrado sritis, Lenkija, Vokietija ir Danija. Skaityti daugiau >>>>

Komentarai