2015-03-10 vykdžiau jūrinių ančių apskaitą Baltijos jūroje. Teko eiti maršrutą Kopgalis – Juodkrantė. Vos pradėjus eiti smagiai nuteikė pirmą kartą šiais metais mano stebėta baltoji kielė, kuri tik patvirino, kad pavasaris išties jau čia. Tačiau tai tikrai nebuvo didžiausias netikėtumas tą dieną. Nuėjus kelis kilometrus ties Smiltyne nustebino būrys naminių balandžių, kurie nutūpė pajūry palesti akmenukų. Tačiau staiga balandžiai pakilo, ir išsilakstė į šalis, o kartu su jais tarsi iš niekur pasipylė pūkai.
Viskas paaiškėjo tik tuomet, kai pamačiau ant pajūrio smėlio nelaimėlio balandžio paskutinius gyvenimo plazdesius. Pasirodo, vieną iš mano matytų karvelių buvo nutvėręs greičiausiu pasaulyje skrajūnu tituluojamas – sakalas keleivis. Šis paukštis leisdamasis nuo aukštumų ar medžiodamas geba išvystyti 200, kai kuriais šaltiniais net iki 320 km/h greitį. Jau vien šis faktas daro šitą paukštį išties didingu. Man pasisekė kaip niekada, nes gyvą grobį net ir tokių puikių sparnų šeimininkas vos panešė. Tad megindamas balandį pribaigti, mane paukštis prisileido ganėtinai arti. Vis gi, kuo arčiau ėjau, tuo paukštis darėsi įtaresnis ir vis dažniau žvalgėsi aplink. Žingsnis po žingsnio vis artėjau, kol beliko vos kelesdešimt metrų. Maniau padarysiu porą kadrų ir prieisiu dar arčiau. Tačiau vos spėjau nuspausti fotoaparato mygtuką, kai tarp manęs ir paukščio tarsi užsimerkusi praėjo moteris, kuri arba apsimetė kvailele arba specialiai norėjo nubaidyti paukštštį. Nematyti jog aš bandau nufotografuoti šį epizodą ji tiesiog negalėjo. Tačiau ivyko kas ivyko ir teko džiaugtis tais keliais kadrais, kuriuos pavyko padaryti.
Tačiau net ir tie keli kadrai man, kuris fotoaparatą tamposi tik dokumentacijai, buvo ganėtinai neprasti. Žiūrint nuotraukas paaiškėjo, kad sakalas yra žieduotas. Kas įdomiausia, jog matėsi reikiami simboliai ir paukštį pavyko identifikuoti. Susisiekus su žiedavimo centru operatyviai buvo gauta žiedavimo informacija. Pasirodo, šis sakalas priklauso Lenkų projektui, pagal kurį paukščiai yra auginami nelaisvėje, o užaugę yra paleidžiami į laukinę gamtą, taip siekinant padidinti šios rūšies populiaciją. Mano fotografuotas paukštis buvo užaugintas 2013 metais. Į laisvę paleistas 2013-05-29. Panašu, kad gamtoje jis puikiai prisitaikė ir susimedžioti grobį jam nebuvo jokio vargo. Dar buvo labai smagu iš lenkų gauti būtent to paukščio dar jauno nuotraukas, kuriose jis nufotografuotas su gentainiais auginamas specialiame voljere. Jame paukščiukai buvo lesinami specialliu būdu paduodnt maistą. Tokiu būdu auginami laukiniai paukščiai nepripranta prie žmogaus ir lengviau integruojasi į laukinę aplinką. Sekti tolimesnį šių paukščių gyvenimą padeda paukščių žiedavimas. Kaip kad nutiko ir šiuo atveju.
VYTAUTAS EIGIRDAS
