2014 m. birželio 30 d. iš vienos Šilutėje esančios gyvūnų veterinarinės klinikos gavome skambutį, jog pas juos yra paukštis. Skambinusi moteris sakė mananti, kad tai juodakaklis naras.
Tiesa, tokiu metų laiku, šie narai mūsų šalyje nėra labai dažni – peri iki 10 porų. Perintys dažniausiai aptinkami rytinėje šalies dalyje. Todėl nors ir kirbėjo mintis, kad skambinusioji galėjo paukštį supainioti, kad ir su tuo pačiu didžiuoju kormoranu, kuris vakarinėje šalies dalyje yra gausiai perintis, nusprendėme nuvažiuoti ir patikrinti.
Nuvykę nustebome – dėžėje patalpintas išties tūnojo juodakaklis naras. Tai buvo suaugęs paukštis veisimosi apdaru. Nežinia ar jis perėjo kažkur netoliese. Galbūt jo perėjimas buvo nesėkmingas ir paukštis jau buvo nutolęs nuo perėjimo vietos ir laikėsi Nemuno deltoje.
Paukštį į veterinarijos kliniką atnešė neabejingas gamtai žmogus kuris jį po liūties rado pakelėje netoli Šilutės. Čia naras galėjo atsidurti pamanęs, jog po liūties susidariusi sekli bala yra puiki vieta, kur jis galės saugiai nusileisti. Tačiau patekęs ant žemės toks paukštis pakilti jau nesugeba. Narų kūno sandara yra įpatinga, nes šie paukščiai gali paklilti tik nuo vandens. Patekęs ant žemės naras sugeba tik šliaužti, o neradęs netoliese vandens telkinio žūva nuo išsekimo, arba yra sudraskomas plėšrūnų.
Įsitikinę jog paukštis atrodo sveikas nusivežėme jį į Ventės ragą, pamatavome, pasvėrėme, ir sužiedavę paleidome į Kuršių marias. Tai buvo pirmasis nuo 1929 metų Ventės rage sužieduotas juodakaklis natras. Ventės Rago ornitologinėje stotyje tai 235-a sužieduota paukščių rūšis.
Vytautas EIGIRDAS,
Vytautas JUSYS
